Kapčiamiesčio Dievo Apvaizdos bažnyčia
Mikalojus Oginskis Kapčiamiestyje 1724 m. pastatė viešą koplyčią. 1744 m. ji minima kaip filija.XVIII a. antrojoje pusėje įkurta parapija. Į Kapčiamiestį 1900 m. paskirtas kunigas M. Guoga per pamaldas ėmė vartoti lietuvių kalbą. 1941 m. birželio 22 d. bažnyčia sudegė. Įrengta laikina.
Klebono Aleksandro Labanausko rūpesčiu ir padedant tikintiesiems 1956 m. pastatyta nauja dabartinė bažnyčia. Bažnyčia stačiakampio plano, vienabokštė, su prieangiu ir apside. Šventoriaus tvora akmenų mūro.
Adresas: Vytauto g. 2B, Kapčiamiestis, LT-67314 Lazdijų r.
Parapijos klebonas – Jonas Alesius. Klebono Tel. 8 680 45044
Paveisininkų Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės bažnyčia
Tai bažnyčia stovinti Paveisininkų kaime, 7 km į pietvakarius nuo Veisiejų, Veisiejo ežero rytiniame krante.
Paveisininkų parapija yra viena mažiausių Lietuvoje. Kapčiamiesčio vikaro Albino Krūvelio rūpesčiu 1938 m. pastatyta laikina medinė bažnyčia ir klebonija. Bažnyčią konsekravo vyskupas Antanas Karosas.
Po Antrojo pasaulinio karo paskirtas klebonas Pranas Aušiūra 1946–1951 m. slėpėsi klebonijoje. Vėliau bažnyčia uždaryta, iki 1990 m. neveikė. Bažnyčia tradicinio gyvenamojo namo formos, stačiakampio plano, bebokštė. Šventoriaus tvora akmenų mūro.
Adresas: Veisiejo g. 7, Paveisininkai, Kapčiamiesčio sen., Lazdijų r. sav.
Akmens amžiaus gyvenvietė žmonių vadinama “Pinčiaragiu” arba “Palangėle”.
Senovės gyvenvietė Kapčiamiestyje, žmonių vadinama „Pinčiaragiu“ arba „Palangėle“, – akmens amžiaus laikų gyvenvietė, įsikūrusi Baltosios Ančios upės krante. Tyrimų metu čia rastas titnaginės strėlės antgalis, lipdytos keramikos, puoštos įspaudėliais ir įraižomis, šukių, skelčių, nuoskalų. „Pinčiaragis“ – įdomi, paslaptimi ir svarbiais istoriniais įvykiais alsuojanti vietovė.
Kapčiamiesčio-Leipalingio kelio atkarpos grindinys
Senovinio akmenų kelio „brukakelio“ ilgis yra apie 400 m. Legenda byloja, kad šiuo keliu kunigaikštis Žygimantas Augustas pėsčias lydėjo savo mirusios žmonos Barboros Radvilaitės kūną iš Varšuvos į Vilnių.
Paveisininkų piliakalnis
Piliakalnis įrengtas Veisiejo ežero pusiasalyje esančios atskiros kalvos viršūnėje. Kalvą juosia ežeras ir pelkė. Piliakalnio šlaitai statūs, iki 20 m aukščio, viršuje aukštesni dar 4–5 m. Kalvos viršūnėje 30 m ilgio ir 25 m pločio aikštelė, kurią žiedu juosia 1–3 m aukščio pylimas. Archeologinių tyrimų metu nustatyta, kad kalvoje, prieš įrengiant piliakalnį, buvo degintinis kapinynas. Čia rasti 27 kapai. Vėliau – IV–Va. piliakalnis buvo kaip slėptuvė. Įtvirtinant piliakalnį, pylimas buvo piltas 2 kartus ir tvirtintas akmenimis bei rąstais. Be to, papėdėje buvo iškasti 2 grioviai, skyrę piliakalnį nuo gretimos aukštumos. Šiaurinėje ir rytinėje piliakalnio papėdėse aptikta senovės gyvenvietės liekanų. Vykdant archeologinius tyrinėjimus, čia rasta židinių, stulpaviečių, ūkinių duobių pėdsakų bei grublėtosios keramikos šukių. Piliakalnio ir gyvenvietės komplekse rasti radiniai datuojami I–II tūkst. pradžia.
Mėčiūnų piliakalnis
Mėčiūnų piliakalnis – piliakalnis Lazdijų rajono savivaldybės teritorijoje, į rytus nuo Mėčiūnų kaimo, Kapčiamiesčio seniūnija. Pasiekiamas nuo Vainežerio važiuojant į rytus keliuku 1 km į mišką, miške keliukų sankryžoje pasukus į dešinę pietų kryptimi, už 350 m - į kairę rytų kryptimi, pavažiavus iki keliuko galo 1 km, paėjus 200 m į kairę šiaurės rytų kryptimi nuo jo mišku.
Piliakalnis įrengtas Ančios ežero vakariniame krante esančioje didelėje kalvoje. Aikštelė keturkampė, pailga šiaurės – pietų kryptimi, 25×16 m dydžio, 1 m aukštesniu pietiniu galu. Vakariniame šlaite, 2,5-3 m žemiau aikštelės, yra 40 m pločio natūrali terasa. Šlaitai statūs, 15-25 m aukščio. Piliakalnis apaugęs pušimis.
Vainežerio dvaro parkas
Vainežerio dvaro parkas – vienas patraukliausių ir lankomiausių objektų ne tik Veisiejų regioninio parko teritorijoje, bet ir visame Lazdijų rajone. XVIII a. čia stovėjo dvaro rūmai, ūkiniai pastatai, tačiau laikui bėgant jie sunyko. Dabar parke įrengtas įdomus pažintinis takas, tebežaliuoja parko alėjos.
Emilijos Pliaterytės kapas ir paminklas
Emilija Pliaterytė (lenk. Emilia Plater; 1806 m. lapkričio 13 d. Vilniuje – 1831 m. gruodžio 23 d. Kapčiamiestyje) – grafaitė, kilusi iš garsios Pliaterių giminės, 1831 m. sukilimo dalyvė, kapitonė, lietuviškoji Žana Dark, taip pat nacionaline didvyre laikoma ir Baltarusijoje. Emilija Pliaterytė – laisvės kovų simbolis, XIX a. didvyrė moteris.
1831 m. su pusbroliu C. Pliateriu ji suorganizavo sukilėlių būrį, kuris su sąjungininkais užėmė Zarasus, dalyvavo mūšyje Radviliškio rajone, vėliau – Vilniaus apskrityje ir Kaune. Tais pačiais metais sukilimo banga pasiekė ir Dzūkiją – vyko kautynės Leipalingio–Kapčiamiesčio miškuose. Keliantis per Juodąją Ančią Emilija buvo sužeista. Ją priglaudė eigulys Margelis ir Justinavo dvarininkas Ablamavičius. 1831 m. gruodžio 23 d. Emilija mirė Vainežerio kaime. Naktį laiveliu Ančios upe ji buvo atplukdyta į Kapčiamiesčio bažnyčią ir palaidota Kapčiamiesčio kapinėse. E. Pliaterytei atminti pastatytas paminklas Kapčiamiesčio kapinėse ir miestelio centre.
Miškininkų informacinis namelis
Gamtos mylėtojai gali aplankyti miškininkų informacijos namelį, esantį privačioje Vytauto Stacevičiaus sodyboje, su gamtos pažinimo taku ir devyniomis jo pažintinėmis aikštelėmis.
Prie Ilgio ežero įrengta viešoji erdvė poilsiui
Įrengtos pavėsinės, suoliukai su stalais, laužavietės, lauko tualetai, lieptai, taip pat pastatyti šiukšlių konteineriai buitinėms atliekoms.
Kapčiamiesčio hidroelektrinė
Tvenkinys įrengtas 1956 metais pastačius 150 kW galios Kapčiamiesčio hidroelektrinę. Vandens lygis ties užtvanka sukeltas apie 4 metrus ir dėl to aukščiau esančiuose Niedaus, Veisiejo, Dumblio, Uosio ir Naudorio ežeruose vandens lygis pakilo 2,5 – 3 m ir sąsiauriais susijungė į didžiulį tvenkinį, kurio plotas siekia apie 8,22 km², kranto linija 68,8 km.
Baltosios Ančios hidroelektrinė
Baltosios Ančios hidroelektrinės tvenkinys yra pietų Lietuvoje, Baltosios Ančios ir jos intakų slėnyje. Įrengtas 1955m., pastačius užtvanką Baltosios Ančios upėje.Tvenkinys labai ištįsęs šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi. Jo giliausia vieta – 12 m. Pati elektrinė susideda iš dviejų dalių, kurias skiria per užtvanką einantis kelias. Vienoje pusėje elektrinė – kitoje tvenkinys, kuriame yra užtvankos vartai. Vartų pagalba reguliuojamas vandens lygis ir kiekis tvenkinyje, sukantis turbiną. Netoli hidroelektrinės susibėga trys upės – Baltoji Ančia, iš šiaurės atiteka Stirta, o iš rytų Seira. 1958-02-12 įvyko Baltosios Ančios hidroelektrinės avarija – nušliaužė žemių užtvankos žemutinis šlaitas. Pylimas buvo atstatytas, ir hidroelektrinė dirba iki šių dienų.
