Mikalojus Oginskis Kapčiamiestyje 1724 m. pastatė viešą koplyčią. 1744 m. ji minima kaip filija. XVIII a. antrojoje pusėje įkurta parapija. Į Kapčiamiestį 1900 m. paskirtas kunigas M. Guoga per pamaldas ėmė vartoti lietuvių kalbą. 1941 m. birželio 22 d. bažnyčia sudegė. Įrengta laikina.
Klebono Aleksandro Labanausko rūpesčiu ir padedant tikintiesiems 1956 m. pastatyta nauja dabartinė bažnyčia. Bažnyčia stačiakampio plano, vienabokštė, su prieangiu ir apside. Šventoriaus tvora akmenų mūro.
Adresas: Vytauto g. 2B, Kapčiamiestis, LT-67314
Parapijos klebonas: Jonas Alesius
Tel.: 8 680 45044
Tai bažnyčia stovinti Paveisininkų kaime, 7 km į pietvakarius nuo Veisiejų, Veisiejo ežero rytiniame krante. Paveisininkų parapija yra viena mažiausių Lietuvoje. Kapčiamiesčio vikaro Albino Krūvelio rūpesčiu 1938 m. pastatyta laikina medinė bažnyčia ir klebonija. Bažnyčią konsekravo vyskupas Antanas Karosas.
Po Antrojo pasaulinio karo paskirtas klebonas Pranas Aušiūra 1946–1951 m. slėpėsi klebonijoje. Vėliau bažnyčia uždaryta, iki 1990 m. neveikė. Bažnyčia tradicinio gyvenamojo namo formos, stačiakampio plano, bebokštė. Šventoriaus tvora akmenų mūro.
Adresas: Veisiejo g. 7, Paveisininkai, Kapčiamiesčio sen., Lazdijų r. sav.
Senovės gyvenvietė Kapčiamiestyje, žmonių vadinama „Pinčiaragiu“ arba „Palangėle“, – akmens amžiaus laikų gyvenvietė, įsikūrusi Baltosios Ančios upės krante.
Tyrimų metu čia rastas titnaginės strėlės antgalis, lipdytos keramikos, puoštos įspaudėliais ir įraižomis, šukių, skelčių, nuoskalų. „Pinčiaragis“ – įdomi, paslaptimi ir svarbiais istoriniais įvykiais alsuojanti vietovė.
Senovinio akmenų kelio „brukakelio“ ilgis yra apie 400 m. Legenda byloja, kad šiuo keliu kunigaikštis Žygimantas Augustas pėsčias lydėjo savo mirusios žmonos Barboros Radvilaitės kūną iš Varšuvos į Vilnių.
Piliakalnis įrengtas Veisiejo ežero pusiasalyje esančios atskiros kalvos viršūnėje. Kalvą juosia ežeras ir pelkė. Piliakalnio šlaitai statūs, iki 20 m aukščio. Viršuje 30 m ilgio ir 25 m pločio aikštelė, kurią juosia 1–3 m aukščio pylimas. Čia anksčiau buvęs degintinis kapinynas, rasti 27 kapai. Piliakalnis naudotas IV–Va kaip slėptuvė, o aplink – gyvenvietės liekanos.
Įrengtas Ančios ežero vakariniame krante esančioje kalvoje. Aikštelė keturkampė, 25×16 m. Vakariniame šlaite yra terasa. Piliakalnis apaugęs pušimis, statūs šlaitai iki 25 m aukščio. Pasiekiamas miško keliukais nuo Vainežerio.
Vienas iš lankomiausių objektų Lazdijų rajone. XVIII a. čia stovėjo dvaro rūmai ir ūkiniai pastatai. Šiandien čia įrengtas pažintinis takas ir išlikusios senosios parko alėjos.
Emilija Pliaterytė – 1831 m. sukilimo kapitonė, kovojusi prieš Rusijos imperiją. Sužeista Dzūkijos miškuose, mirė Vainežeryje. Palaidota Kapčiamiesčio kapinėse. Jai pastatytas paminklas tiek kapinėse, tiek miestelio centre.
Įsikūręs Vytauto Stacevičiaus sodyboje. Lankymui skirtas gamtos pažinimo takas su 9 aikštelėmis, skatinančiomis pažinti Dzūkijos miškus ir jų ekosistemą.
Poilsio vieta prie ežero su pavėsinėmis, stalais, suoliukais, lieptais, tualetais ir šiukšliadėžėmis. Prieinama lankytojams.
Pastatyta 1956 m., galia – 150 kW. Po pastatymo vandens lygis pakilo 2,5–4 m, sujungdamas ežerus į didelį tvenkinį (8,22 km²). Turi istorinę ir inžinerinę reikšmę.
Įrengta 1955 m. Tvenkinio giliausia vieta – 12 m. Susideda iš dviejų dalių, per kurias eina kelias. 1958 m. įvyko avarija – nušliaužė pylimo šlaitas. Vėliau atstatyta ir veikia iki šiol.